NAUJIENA  

Šventklajūna į Himalajus. 2015 rugsėjo pab. - spalio pradž.

 
 
 
 

Įspūdžiai   Yatra 10 įspūdžiai ir tekstai

Praėjus kelioms dienoms gimtoje žemėje, skelbiame dešimtosios šventklajūnos pabaigą. Įrašėme dar vieną gražų puslapį „akašos“ kronikose. Jatra buvo gili, tyliai (kartais ir garsiau) džiaugsminga bei daininga. Svarbiausia - parsivežame dvasines patirtis ir aukštikalnių skaistuvą širdyse ir suvokime. Saugokime JĄ.

Vienas iš perskaitytų įrašų iš Raudonosios Knygos. Šioje ištraukoje yra viskas.

DYKUMAS, VANDENYNUS IR KALNUS

PERSKROSKITE VIENINGU ĮKVĖPIMU

IR ŠTAI STOVIME VEIDAS Į VEIDĄ

NEBĖRA ERDVĖS

IŠNYKO LAIKAS, APSIREIŠKĖ

ŽINOJIMO GALIA.

AR LENGVA SPARNAIS PLASNOTI
SKRODŽIANT?

PASAKYSIU - LENGVA TIEMS, KAS

JAUČIA SPARNUS.

TAČIAU NESKRISTI TIEMS, PAJUTUSIEMS

ŽEMĖS SALDUMAS.

KUR JIEMS BESKRISTI NUO SAVOJO HEROJAUS?

TAIP PER VEIKLĄ SUVOKSITE

ŽEMIŠKŲJŲ NORŲ MENKUMĄ.

PAPRASTA, NES VISKAS PAPRASTA.

VERŽKITĖS KETINIMAIS, VERŽKITĖS

ĮTVIRTINIMU, VERŽKITĖS SU MEILE

JAUSMAS ATPAŽĮSTA SKRYDŽIO DŽIAUGSMĄ.

IR VĖL GYVENIMO PURSLAI

LIEKA PO KOJOM

IR SKAMBANČIŲ SPALVŲ STEBUKLAS

SUSPINDI PIETŲ KRYŽIAUS

ŽVAIGŽDŽIŲ ŠVIESOJE.

VISKAS PASIEKIAMA.

M.SODO LAPAI.

Taigi - viskas pasiekiama, viskas arti (arati) - būkite laimingi.

Labai dėkojam visiems už bendrą darbą ir gražią mandalą, kurią kūrėme savimi kelionės metu.

Om Yatraya Namaha

Visad Jūsų -

N  ///  H

 

***

dėkoju, Vedliai, už Raudonosios knygos įrašą - palinkėjimą.

 

Noriu pasidalinti įsižeminimo procesu - vakar buvo pirmoji diena, kai vedžiau užsiėmimą - todėl teko išjudėti iš namų...Mano kelias gražus - Gedimino prospektas, Katedros aikštė, Užupis - beveik visuomet einu jį pėsčiomis...kuo ir džiaugiuosi, nes kartais jaučiu, jog kelias mane prisimena:))

 

Tik vat vakar buvo kitaip. Kelias vedė, kaip visada, tačiau akys fiksavo daugybę keistų/įdomių veidų. Žiūrėjau į žmonės, ir rodos, mačiau visa, kuo jie gyvena. Veidai tikrai įdomūs, skirtingi (po tibetietiškų bruožų ir bendros emocinės ramybės auros), jie iškyla prieš akis su visomis savo istorijomis. Žiūrėjau į žmones ir mačiau jų charakterius, tų charakterių įtakojančius ribotumus, minčių zvimbesį (kaip Narajanas sako) ir kiekvieno sukimąsi uždarame rate. Samsaros ratas - taip aiškiai atsispindi veiduose, eisenoj, kalbose...

 

Aišku, gerai, kad tai galiu matyti...tai greitai išsitrins, nes akis pripras, kaip ir prie Himalajų didybės...

 

Prie ko jau akis nepripras -tai prie "žaidimėlių...tame Samsaros rate". Visi kažką žaidžiame, dažniau nesąmoningai ar manipuliatyviai...Kartais sąmoningai...

Gerai, kad supratu, jog daugybė "žaidimų" man jau neįdomūs...Tik vat suabejojau, ar nepamečiau kur kalnuos kokį žaidimėlį, kurį dar planavau sužaisti...Kažko mažiau...viduje beliko...

 

Stebiu, kaip planuoju darbus, kaip po truputį vyksta veiksmas, su tikėjimu "kad viskas pasiekiama"...Man berašant ateina katė, prispaudžia mano kairę ranką visu savo šiltu kūneliu, priglaudžia snukutį prie krūtinės ir snaudžia...Ji tai mano dalis - kuri nori užmerkti akis ir būti...su savim, savyje...Katės - stebuklingi gyvūnai...

 

Apkabinu kiekvieną, norėjau pasidalinti...Gal tame pasidalijime skambėjo "aš" ir "kiti"...panašu, kad esame viena...ir žmonės man parodo mane...tik šiandien dar jaučiu ant savo veido tibetietiškus bruožus (blondinė tibetietė)...Galvoju, reiktų pakeisti spalvą arba nusikirpti plaukus:)))

 

RaMuni

 

***

 

"Kisielius" grįžus namo nuo kalno į lygumas irgi puikus dalykas, jame galima plaukti, tačiau tik lėtai (kaip jatros himne sakoma), bet atrodys, kad plaukiame greitai, darbuose paskendę. Viršuje, kalnuose judam lėtai išorėje, tačiau vidiniai vyksmai vyksta greitai.

Galų gale, kas tas "greitai" ir kas "lėtai"? Pasiskaitai Jogą Vasištą, H. mylimą Bringso istoriją ir viskas sustoja amžinybės akimirkoje.

Žmonės yra žmonės - kiekvienas iš jų turi bent jau teorinę galimybę nuvykti į šventklajūną, pakelti sparnus, skrosti erdves ir nušvisti Amžinybėje. O praktiškai - neRAMUS protas sukasi ir neprisileidžia Malonės iš aukščiau... Tai ir vykstam 22 vietoje 22 000. Gal tiktų žodis "deja", o gal ir "laimei".

Dabar va, žaidžiu rašymą, laikas eiti žaisti kitus žaidimus. Užsimerkiu, giliai įkvepiu - ir laiko nebėr. Sulaikau kvėpavimą, kiek palaikau ... laikas iškvėpt... laikas vėl atsiranda. Liksiu čia, savo kvėpavime ir stebėsenoje.

Ko visiems labai linkiu - laimingo. Sėkmingai užbaigti adaptaciją po Skrydžio GO India...

Narajanas

 

***

 

Trys savaitės Ladake atrodė amžinybe. Dienų ir naktų ribos išsitrynė, tiesiog dingo. Nežinai, kokia diena, valanda... DABAR DABAR DABAR. Daug DABAR akimirkų, kurias gyveni. Ir nors tik dalį jų įamžinau, nustebau, kaip daug tų nuotraukų... Perkeltos į kompiuterį nuotraukos nuvylė, tik mažąja dalimi perteikia tai, ką mačiau ir jaučiau. Tačiau yra kaip yra.... Akimirkos... Jas norėjosi sustabdyti, pagauti, kad galėčiau pasidalinti su artimaisiais. Tačiau jos nepagaunamos, jų nesustabdysi. Išlieka tik jausmas, antspaudas sieloje... Būsena, Dabarties Akimirka, iš kurios gali atsigręžti atgal ir pasakyti tyliai: "Ačiū. Ačiū..."


Dėkoju už kiekvieną patyrimą, kiekvieną išgyventą akimirką. Buvo visko: įkvėpimas ir sužavėjimas. Nuostaba ir pakylėjimas. Buvo ir sunku, kartais labai...


Vėliau - Ramybė ir Tyla. Jos ir išliko. DĖKOJU.  Indijai, Visatai, Yatros vadovams ir bendražygiams. Angelams, kurie mus saugojo ir vedė...

Alicija

***

Ties riba

Prie vartų stoviu,

ties riba.

Kai viskas

pasibaigs

nušvis nauja

diena.

Pasauliai dreba,

o aš tokia

dar nerami,

Pažinus

tamsiąją šešėlio

pusę.

Susitapatinimas,

Atmetimas,

Priėmimas...

Bėgimas nuo

ir į Tave,

Kaip į srauniausią

kalnų upę,

Kaip užkopimas

dar aukščiau.

Nėrimas -

dar giliau.

Tamsiuosiuos

vandenysna,

Tam ežero

dugne,

nuskendę mintys.

Kaip žvaigždės

tamsiame fone,

suspindi ryškiai,

Pakilus,

Nuskaidrėjusi

Dvasia.

Nirvani

***

O štai paskutinė žinutė iš „Raudonosios knygos“, kurią paskutinėmis kelionės akimirkomis atvertė Nirvani:

KIEKVIENAM AKIES VYZDY

ATSISPINDI VISATA

IR DIEVAS GLŪDI KIEKVIENOJ ŠIRDY.


MOKYTOJAS APSIREIŠKĖ,

IR PRANAŠO VARDAS IŠTARTAS MANUOS NAMUOS.

TAPSIT LIUDININKAIS NE MAŽŲ, NE NIEKINGŲ PASIREIŠKIMŲ.

DIEVO KALNO DEBESIS NUŠVIS,

IR BALSO ŽAIBAS APŠVIES BEDUGNES

NAUJI, NAUJI, NAUJI, NUOSTABŪS, SUVOKIANTYS

PAKYLĖTIEJI SUSIRINKS.

 

MOKYTOJAS APREIŠKĖ JUMS VAIZDINĮ SAVO,

KVIESKIT LIAUDĮ PO STOGU MANU.

PASTATYTAS IR NUSTATYTAS IR DARBO ARKLU APVESTAS

MORIJOS KALNAS.

 

NENUSILEISIME SAMPROTAVIMAIS, IR ŠYPSENA

SUTIKSIME PAVOJŲ.

AR YRA PAVOJŲ PO M. SKYDU?

 

M. SODO LAPAI

 

www.yatra.lt


SPRENDIMAS: ezo