NAUJIENA  

Šventklajūna į Himalajus. 2015 rugsėjo pab. - spalio pradž.

Įspūdžiai   Kelionių įkvėpti

Akimirkoj tylos gamta nuščiūva,
Ir jaučia AŠ ESU buvimą.
Kada buvimas
tik yra tai,
KAS YRA.
Pasirodo ir tu ESI.
Visi mes ESAM VIENA.

------------------------------------

Tai, kas turi ateiti,
beveik jau forma matai,
jauti kvapą,
rodos, paliesti gali.
Tai jėga, kuri kuria pasaulį,
Tai mintis, kuri
išlaiko tai, kaip tikra,
Tai tikėjimas, kad
viskas - Jo valioj.

------------------------------------

Pakilk su saulės
spinduliu anksti,
Kuris lyg kardas
perskrodžia tamsybes,
Ir spindulys po spindulio
ištraukia pats save i viršų.
Ištarę Šviesai Taip! -
Išlikime sraute,
Pasveikinkim pasaulį ŠVIESOJE.

------------------------------------

Kai pasaulį pažadins
nubudusi saulė,
Tu pasveikinki ją savo meile,
Apkabinki žvilgsniu ir
paglostyk ranka,
Pasidžiauk vėjui lekiant padange.

Apsigaubk spinduliais
Pasijuok su paukščiu,
kursai sveikina dangų ir žemę.
Ir išskleiski sparnus
virš beribių laukų,
Ir kvatoki pažinęs jo dalią.

------------------------------------

Vis arčiau ir arčiau prie tavęs,
Mano, Viešpatie, kalnų keliuos,
Vis aukštyn ir aukštyn link tavęs,
Kyla siela pavirtus paukščiu.

Taip krūtinėj plačiau ir plačiau,
Tūkstančiams saulių priimt,
Taip krūtinėj šviesiau ir šviesiau,
Milijonams širdžių plazdėt.

------------------------------------

Iš gyvybes versmės
pasisemk išminties,
Tyrą vandenį semk
sidabriniu ąsočiu.
Nešk aukštyn
Deimantiniu keliu
Ir pagirdyki Motina savo.

Kad išdykę vaikai
Susirinktų kartu,
Ir nurimtų prie Meilės parimę.
Širdies taurę pripilk iš ąsočio,
Skaidraus vandenio mamai
paduoti.

Mano Saulės namai
Pilni juoko gaivaus,
Kur mama apkabinus vaikus,
Tuos pašėlusius savo jausmus.

------------------------------------

Palaimintas Gyvybes kvėpavimas,
Iš pirmo šaltinio šviesos,
Iš Saulės praplėšusios dangų,
Iš Žemės atvėrusios įsčias,
Priimt pasiruošusios Meile.
Iš Dievo Žmogaus suvokimo,
Neturinčio jokio troškimo,
Iš pilno gyvybes buvimo...

------------------------------------

Gangos vandenys neša mane,
Kaip troškimų pilną krepšelį,
Palydėta minties išsipildyt tame,
Ką Dievulis suteikti man gali.

Ir ugnelė šventa, švelniai dega many,
Iš beaistrio troškimo užgimus.
Taip apgaubia tyrai Gangos vandenys vėl,
Ir išvalo, išplauna, paleidžia.

Kunkuliuok ir virpėk tu srove amžina,
Išum kalno širdies ištekėjus,
Ir apjunki maldas, troškimus ir viltis,
Ir nuneški juos tiesiai Tvėrėjui.

------------------------------------

Iš tylios užmaršties
Vėl sužibo dangus
Saulei spindulį pirmą parodžius.
Jau... sušnabždėjo nūnai
Manos lūpos kupinos jausmo.
Taip...pasakiau širdimi,
Taip...man atsakė kalnai,
Taip...išgirdau vidumi,
Taip... pasaulio buvimui.

Vėl kartoju balsu,-
Saule Saulužėle,
užtekėk, užtekėk...
Vėl atsako jinai,-
Aš jau čia - pažiūrėk!
Ačiu, ačiu tariu savo
Amžinai Meilei!
Ačiu, ačiu meldžiu
Mano Viešpačiui Saulei!

------------------------------------

Žodžiai kaip forma išnyko laike,
Atsivėrė belaikės durys.
Žmogaus sąmonė liko taške,
Dievo sąmonė išplėtė viską.
Kaip laukimo nėra,
Taip nėra ir mirties.
Taip nėra nei tavęs, nei manęs.
Jei esi,- tai esi tu taške,
Iš kurio viskas taip prasidėjo.
Pamatyti, užuosti, paliesti gali,
Rodos, viska, kas tau yra tikra.
Tik gilioj tyloje apkabinęs save,
Išeini ir sugriauni taip viska.

------------------------------------

O kalnai, kalneliai,
kalnynai, kalnyčiai,
Mano mylimo draugo
ranka nutapyti.
Mano Amžino Tėvo
žvilgsniu palytėti.
Mano Motinos Žemės
širdim įsmylėti.
Ir seselių žvaigždelių
dainom išliūliuoti,
Ir brolelių medelių
šaknim išvagoti.

O atskleiskit man
savo paslaptį gilią,
O atverkit man
savo išmintį tylią.
Nuprauskit mane
savo upių gaiva.
Priimkit mane,
kur pasaulių pradžia.

------------------------------------

Esi tu amžinas keleivis,
Ir vaikštai Dievo numintais takais,
Visur ir viskas jo paliesta,
Ką savo akimis matai ar nematai.
Pasaulis sukasi iš lėto,
Ar lekia kosminiu greičiu.
Kiekvienas taškas čia jo pažymėtas,
Ar nepasiektas protu visiškai.

Stebi save, kitus ir viska,
Kas vyksta, rodosi ar ne.
Bandai uždėti etiketę,
Ar pavadint kokia raide.
Iš tuštumos ištrauktas žodis,
Iš nebūties atėjusi mintis,
Vėl sustatys i eilę viską,
Vėl padarys pasaulį suskambusį laike.

------------------------------------

Ant akmens aš sėdėjau
Ir vandenį sėmiau,
Iš Gangos upės sraunios.
Ir kaip Deivė stebėjau,
Kaip jis man tekėjo,
Sidabru papuošęs rankas.
Žaidžia vilnys švelniai
Ir vilioja giliai,
Pasinert į josios gelmes.
Ir ištirpti nūnai
Toj srovėj Amžinoj,
Tarp pasaulių,
Tarp čia ir dabar.

--

Meilėje, Šviesoje ir Tiesoje!

***

Nirvani (Renata Laukytė)

Šventieji Agni medžiai. Kullu, Indija. Renatos nuotr.

Šventieji Agni medžiai. Kullu slėnis, Indija. Renatos nuotr.


SPRENDIMAS: ezo