NAUJIENA  

Šventklajūna į Himalajus. 2015 rugsėjo pab. - spalio pradž.

Įspūdžiai   Eilėraščiai iš trečiosios Yatros

Duokit sparnus

Nešam, tempiam išalkusius kūnus,
Kad parodyt akims ta stebuklą.
Kad parodyti grožį šį žemės,
Nes, kaip kirminas gali tik šliaužiot,
Taip nelemta ir žmogui skraidyt.
Tačiau- duokit sparnus ir aš skrisiu!
Reikia sielą savaip pamaitint.
Reikia kūnui suteikt galimybę,
Kad nereiktų bedugnėn jam krist.
Kad nereiktų graudžiai gailestauti,
Jog nebuvo drąsi  jo širdis.
Todėl duokit sparnus ir aš skrisiu!
Kad galėčiau matyt iš arti.

..............

Vedimas

Jei sudėjus eilėn visą veiksmo grandinę,
Aiškiai matyt Dieviškasis vedimas.
Vienas po kito atsiveria vartai,
Veda į tikslą, į ten, kur mums lemta.

Protai vis bando savaip pamaištauti,
Noris pačiam, čia visaip vadovauti,
Tačiau švelniai paliečia tave Dievo ranka,
Ir sako tau, - Vaike, nurimk AŠ juk čia.

Taip netikėtai net sau - paklūsti.
Atsiveri, patiki ir nurimsti.
Neša mus srautas upės Gangos srovės,
Ir žinai, kad Šventieji pakeliui tau padės.

.................

Eime, nes rytas jau išsaušo,
Nes nuauksavo jau kalnai,
Nors dar šaltukas kanda nosį,
Eini, nes tu jau pakilai.

Lengvai nelengvas kelias prieky,
Žengi, nors traukia pailsėt.
Kai pamanai, kad tau jau viskas,
Draugai šalia skuba padėt.

Artėjam prie kelionės tikslo,
Kurį, gal tik sapne matei.
Jau rankos, kojos, kūnas tirta,
Nuo tos didybės, kurią čia pamatei.

Čia toks erdvės tyrumas ir trapumas,
Skaidrumas ir gili jėga,
Čia žemės įsčios atsiverę,
Virtimo į gyvybę vyksmas čia.

Ir pagaliau, žmogus pajaučia sakralumą,
Nors jo, kaip jaučio ir skūra kieta.
Ant kelių krenta prie švenčiausios vietos,
Ir pats atgimsta, kaip nauja dvasia.

...............................

Šiva ir Ganga

Sutikau aš berniuką,
Auksiniais plaukais,
Kuris liepė man eiti
Nepažintais takais.
Kuris kvietė išgirsti
Kitą pusę dainos,
Kuris kvietė klausytis
Tos Gyvybės tylos.

Sutikau aš mergaitę
Saulėtom akim.
Nuo jos juoko skambėjo
Sidabriniai kalnai.
Nuo švelnios jos kalbos
Sušilau be ugnies.
Nuo jos rankų virpėjo
Žiedlapėliai gėlės.

Susitiko many
Jiedu du pamiršti.
Tuščias jis, ji pilna,
Pilnas jis, ji tuščia.
Suskambėjo daina
Ir pražydo dangus.
Ir gyvybės tyloj
Gimė naujas žmogus.

............................

Kad ir kiek aukštai tu bepakiltum,
Turi laikas ateit saulės laidos.
Ir viskas įvyksta taip greitai,
Kad spėji tik mirktelt ir jai pamojuot.

Ruoškis žmogau šiai naktinei kelionei,
Darbus užbaiki, pastiprink save.
Nes paskutiniam šviesos ruožui išblėsus,
Užsidengia žemė naktine skraiste.

Sielos naktis tau žmogau prasidėjo,
Laikas, kai reikia sugrįžt į save.
Tenka brandint viduje savo šviesą,
Ir žiburiu tapti nakties tamsoje.

***

Nirvani (Renata Laukytė)

SEPTYNIŲ RIŠIŲ ŠVENTYKLA.
GOMUKH SLĖNIS, HIMALAJAI.

Nirvani nuotr.

www.yatra.lt


SPRENDIMAS: ezo